ŠILUTĖS LOPŠELIS-DARŽELIS „RAUDONKEPURAITĖ“
,,Pojūčių saulutė“
Projektas skirtas ankstyvojo amžiaus vaikams
2022 m. vasaris
Plačiai kalbama, kad sensoriniai integracijos sutrikimai vaikams sukelia daug problemų: savipriežiūros, laisvalaikio, vėliau mokymosi sunkumus, emocijų ir elgesio sunkumus, hiperaktyvumą, hipoaktyvumą, padidėjusį nerimą, dėmesio koncentracijos sunkumus. Terapinis poveikis vaikams naudojant įvairias jutimus skatinančias priemones, raminantys, aktyvinantys pratimai užsiėmimuose padeda vaikams įveikti sensorinius sutrikimus.
Ankstyvojo amžiaus grupėse teko pastebėti, kad mokytojos susiduria su iššūkiais: vaikai bijo plautis rankas, vengia procedūrų su vandeniu, bijo piešti, terliotis veiklose su pirštukais arba atvirkščiai, pernelyg didelis susidomėjimas ,,terliojimosi“ žaidimais, grupėje nejaučia ribų, žaidžia labiau priemonėmis, sukeliančiomis pernelyg didelius garsus, triukšmą. Be to kritiškai pastebėjome, kad šio amžiaus vaikams specialistai skiria per mažai dėmesio.
Pradėjome nuo mažų dalykų. Kūrybinė komanda – mokytoja ir specialistai – sukūrė ankstyvojo amžiaus vaikų grupėms projektą ,,Pojūčių saulutė“. Jo tikslas: per socialinę – emocinę veiklą pažinti bei lavinti ankstyvojo amžiaus vaikų pojūčius. Veikloms buvo panaudotos skirtingų tekstūrų, spalvų medžiagos, daiktai, priemonės, įvairūs šviesos šaltiniai, skirtingo žanro muzikos kūriniai; vaikai turėjo galimybę patyrinėti, laisvai improvizuoti paruoštose erdvėse, išbandyti, patirti, atrasti pojūčių galimybes. Projekto veiklomis buvo siekiama įveikti sensoriniu iššūkius, padėti vaikams pajausti sensorines sistemas: uoslę, klausą, regą, skonį, lytėjimą ir su jais susijusius loginius procesus. Veiklų metu buvo tobulinamos visos raidos sritys: motorikos (fizinę), kalbėjimo, socialinė ir emocinė, pažinimo.
Pirmoji diena vaikučius sudomino kvapais, spalvomis, skoniais kvepiančia pasaka. Vaikai uostė, ragavo, lygino skonio ir kvapo panašumus ir skirtumus, uostydami ir ragaudami bandė įvardinti kas tai yra, liesdami bandė pajusti tekstūrą, susipažino su spalvomis, imitavo maisto gaminimo procesus. Vaikai gali nemėgti tam tikrų kvapų, kurie daugeliui nekelia neigiamos reakcijos, gali atsisakyti maisto dėl kvapo, gali vaiką pykinti kvapai tualete, erzinti kvepalų kvapas. Ir atvirkščiai, vaikas gali nejausti sugedusio maisto, neskirti nemalonių kvapų, gali laižyti daiktus , kad suprasti, kas ir kokie jie yra. Tuo tikslu ir buvo organizuota diena uoslės sistemos lavinimui, jautrumui pastebėti: kvapą turinčių priemonių naudojimas. Esant vaiko uoslės jautrumui rekomenduotina atsisakyti oro gaiviklių, vaikui ant rankovės užlašinti jo mėgstamo eterinio aliejaus, kišenėje nešiotis mėgstamo kvapo pvz., muilą, ir žinoma kuo dažniau vėdinti patalpas. Skonio jutimai vaikams leido išbandyti kai kuriuos skonio pojūčius (cukrus, citrina ir kt.). Kartais neina suprasti, kodėl vaikas ragauja, kiša į burną nevalgomus daiktus, patinka traškios struktūros maistas, atsisako dar nevalgytų patiekalų. Vaiko skonio lavinimas turėtų vykti skatinant vaiką valgyti kietą, traškų, ilgiau kramtomą maistą, gumos, įvairių kramtukų kramtymas, tirštų skysčių gėrimas per šiaudelį. Prieš valgant maisto, pasiūlyti vaikui pauostyti, patiekti maistą taip, kad produktai tarpusavyje nesiliestų.
Antra projekto veikla orientuota į lytėjimo lavinimą. Vaikams buvo paruoštos užduotys su įvairios tekstūros priemonėmis: laisva veikla su įvairia smulkia, biria medžiaga (kruopos, makaronai, šlapi gelio rutuliukai) bei įvairios priemonės emociniam ugdymui. Vaikai gali vengti išsitepti, nenorėti prisilietimų, gali būti išrankūs rūbų tekstūrai, reikalauti nuimti rūbų etiketes, vengia eiti basomis smėliu, nepatinka kasdieninės veiklos (šukavimasis, dantų valymas, nagų kirpimas, bando pabėgti, zirzia). Šią sistemą rekomenduojama lavinti kasdieninėje veikloje naudojant birias, įvairios tekstūros priemones (apyrankes, žiedus, kamuoliukus, ergokamuoliukus), būtina vaiko atsiklausti ar gali būti liečiamas, leisti būti basomis kojomis, įspėti iš anksto apie staigius judesius. Veiklas, reikalaujančias lytėjimo, siūloma pradžioje pažaisti balionais, pastumdyti vežimukus, panešioti sunkesnes kurpines, surinki daiktus kojų, pėdų pagalba.
Trečioji projekto diena buvo skirta vaikų klausos ir kitų kūno pojūčių lavinimui, derinimui ir vaizduotės lavinimui pasitelkiant į pagalbą garsus ir kitus lytėjimo bei matymo dirgiklius siekiant pajausti autonomines sensorines meridianines reakcijas. Muzikos salėje vaikai ėjo sensoriniu takeliu basomis, stebėjo ekrane ėjimą akmenukais bei klausėsi garso, kuris primena ėjimą akmenimis.Pasitelkiant šiuos tris pojūčius (lytėjimą – matymą – klausą) vaikai galėjo šį veiksmą išgyventi per tris pojūčius, kuriuos sensorinės reakcijos dirgino vaikų pojūčius. Vėliau vaikučių pojūčius stimuliavo garsai, lytėjimas ir vaizdai, kurie padėjo pajusti vėją, audrą, lietų (garsu- lytėjimu – matymu), pabuvimą prie ramios ir audringos jūros, pramogą su parašiutu. Teko kai kuriuos vaikus pirmiausia supažindinti su pačiomis priemonėmis – paliesti, pačiupinėti, išbandyti – ir tik tada bandyti savarankiškai. Kai kuriems stebėjome padidintą sensorinių dirgiklių poreikį – judėjimo, ilgesnio vaikščiojimo sensoriniu takeliu.
Ketvirtoji projekto diena buvo skirta vizualinės sistemos lavinimui panaudojant šviesos stalą, žibintuvėlius, šviesos lazerius, spalvotas įvairių formų kaladėles, piešimą ant šviesos stalo; spalvų, emocijų rūšiavimą. Stebėjome, kaip vaikai reaguoja į prietemą, ryškias šviesas, ar dėmesį blaško įvairūs vaizdiniai dirgikliai, ar kyla sunkumų išrenkant daiktus iš didelės gausos objektų. Stebėjome, ar vaikai domisi blizgiais, šviečiančiais objektais. Regos sistemos lavinimui specialistai siūlo apgalvotai struktūruotą aplinką, šviečiančias, besisukančias lemputes, mirksinčius, šviečiančius rašiklius.
Penktoji veiklų diena – kūrybinis-pažintinis darbas ,,Saulutė“ panaudojant štampavi-mą, emocijų atskleidimas emocijų lėlių pagalba, spalvų, emocinių-sensorinių indelių gaminimą.
Kasdien planuota stimuliuojanti sensorinė veikla turėjo vaikams padėti atskleisti, tinkamai reaguoti, įveikti sensorinius iššūkius. Manome naudos gavome visi – ir vaikai, ir mokytojai ir specialistai. Labai svarbu pažinti vaiką ir jo sensorinius poreikius, nes žinosime, kaip reaguoti į nuolat ant kėdės nerimstantį vaiką – leisime, pasisupti, pasivolioti, pašokinėti; nuolat laižantį visus aplinkos daiktus – leisime pūsti burbulus, balionus, kramtyti kramtukus; atsisakantį valgyti, užsikemšantį nosį prie valgio – paprašysime tėvų, kad vaikas turėtų su savimi mėgstamo kvapo; vaikui nuolat atsimušančiam į kitus vaikus, į duris – pasirūpinsime panešioti sunkesnius daiktus, pasiūlysime tėvams leisti pašokinėti ant batuto; vengiantiems piešti pirštais, klijavimo darbų – leisime liesti skirtingus paviršius su užduotimis.
Tikimės, kad mokytojai per praktinę veiklą pastebėjo ir rado atsakymų, kaip veikia vaikų sensorinės sistemos, kaip suprasti ir toliau gilintis į sensorinius vaiko poreikius.
Egidija Žukienė, socialinė pedagogė, metodininkė
Saida Šaloninaitė -Miknevičienė, ikimokyklinio ugdymo vyr. mokytoja
Sandra Mockeinė, logopedė, specialioji pedagogė
