Kauno lopšelyje – darželyje “Malūnėlis” 2020 m. liepos 20 – 31 dienomis vyko patyčių ir smurto prevencijos renginys “Mano jausmai pasakų labirintuose”. 

Renginio tikslas buvo – stiprinti vaikų supratimą apie  draugystę, bendravimą, perimant tinkamo elgesio modelį iš skaitomų grožinės literatūros ir tautosakos kūrinių.

 Uždaviniai

  • Lavinti vaiko kritinį mąstymą, priežasties ir pasekmės suvokimą, mokyti daryti išvadas (kaip dalytis su kitais, kaip užjausti, padėti, kaip gerbti draugą ir kt.)
  • Realizuoti savąjį „aš“, lavinti fizinius, meninius, bendravimo gebėjimus.
  • Didinti pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais, džiaugtis draugų gebėjimais ir pasiekimais.
  • Grupės baigiamasis darbas – sukurti savo grupės istoriją ar pasaką ir ją iliustruoti.

Esant nepaprastai situacijai, kai nepageidaujami  kontaktai, šią temą plėtojome per  grožinės literatūros ir pasakų skatymą ir analizavimą grupėse.

Pasakos naudingos vaikų ugdymui(si), nes talpina savyje daug iš senų laikų ateinančios išminties. Gėris kovoja su blogiu, o šių kovų pabaiga ne visada tokia gera, kaip norėtų vaikai. Liūdnos istorijos ar pasakos pabaigos dažniausiai nurodo svarbią pamoką, kurią privalu surasti, suprasti ir išmokti.

Vaikai klausėsi sekamų, skaitomų pasakų apie draugus ir draugystę, pastebėjo teigiamus ir neigiamus pasakų veikėjus, vertino jų gerus ir blogus poelgius. Prisiminė „stebuklingus“ žodžius, kurie padeda susidraugauti ir bendrauti. Žaidė mėgstamus žaidimus su draugais, taikė taikius konflikto sprendimo žingsnius žaidybinėse situacijose. Pratinosi  tartis tarpusavyje, dalytis žaislais, gerbti draugą, atsakingai atlikti žaidėjo pareigas, būti draugišku, sąžiningu. Ugdėsi bendravimo, savikontrolės įgūdžiai, drąsa, atkaklumas, ryžtas. Lavėjo pasakojimo įgūdžiai, buvo kūrybiški kurdami grupės istoriją ar pasaką.

Pedagogės didelį dėmesį skyrė vaikų stebėjimui, tarpusavio bendravimui, kaip savarankiškai patiems vaikams pavyksta spręsti kilusius konfliktus. Aptarė kas stiprina draugystę, sužinojo kokios draugo savybės žavi vaikus.

Pamokančią, spalvingą istoriją “Auksinės draugystės taisyklės” sukūrė ir iliustravo “Kiškučių” grupės vaikai ir auklėtoja Violeta. Tai pasakojimas apie mergaitę Juliją, kuri labai norėjo turėti draugų.

„Ežiukų“ ir „Saulučių“ grupės  vaikai su auklėtoja Milena sukūrė  istoriją „ Neskriausk, – o gerbk“,   apie mergaitę Emiliją, kuriai nugriuvus iš jos tyčiojosi vyresnysis brolis Ignas. Sugėdintas tėčio Ignas atsiprašė sesers už netinkamą elgesį.

 Vaikai iliustravo patikusias pasakas, auklėtojos užrašė vaikų nuomones, komentarus. Pasaką „Kitokia gėlė“ sukūrė  ir iliustravo „Voveriukų“ ir „Pėlėdžiukų“ grupių vaikai su auklėtoja Edita. Siūlome šią pasaką kurti su savo grupės vaikais, nes kasdien ji būna kitokia.

 Kitokia gėlė

Gamtoje buvo pats vidurvasaris. Pievoje žydėjo įvairiaspalvės gėlės. Jos buvo (vaikai įvardina spalvas) geltonos ir t.t. Jų žiedlapiai buvo įvairiausių formų (vaikai įvardina formas) pailgi, apvalūs ir t.t. Ir kvepėjo jos (vaikai įvardina kvapus) citrina, medumi ir t.t.

Bet viena gėlė buvo ne tokia kaip visos, ji buvo (kitokia? sugalvoja ir įvardina vaikai). Gėlės pradėjo šaipytis ir juoktis iš kitokios, sakydamos – (vaikai įvardina kaip ir tuo pačiu mokosi suprasti žodžius, kurie gali įžeisti ir įskaudinti) tu negraži, bjauri ir t.t.

Kitokia gėlė labai nusiminė ir užsisuko nuo visų. Gėlės ir toliau šaipėsi ir juokėsi.

Visą tai matė lietus, saulė ir vėjas. Jie nusprendė pralinksminti nuliūdusią gėlę. Lietus padovanojo jai rasos lašelius – skaidrius  lyg ašara, saulė padarė taip, kad tie lašeliai spindėtų  visomis vaivorykštės spalvomis, o vėjas, kad jam pučiant lašeliai skambintų gražiausias melodijas. Ji ir toliau buvo kitokia (prisimename kokia, kaip ją įvardijo vaikai) nespalvota ir t.t., tik jau dėl to visai nepergyveno. Ji suprato, kad būti kitokia nėra nieko blogo, kad būti kitokia netgi įdomu. Juk lietus, saulė ir vėjas nebūtų jos pastebėję, jeigu ji būtų buvusi kaip ir visos. Ji ant nieko nepyko. O gėlėms dėl tokio jų poelgio buvo labai gėda.

Ir kai tik papūsdavo vėjas, kitokia gėlė savo varpeliais imdavo skambinti gražiausias melodijas, o visos susigedusios gėlės tyliai suglausdavo savo žiedlapius.

Kauno lopšelio – darželio „Malūnėlis“ meninio ugdymo mokytoja Edita Deksnienė ir mokytoja Violeta Kovalenkovienė

Kategorija: Naujienos