(Baltosios lazdelės dienai)
Akys – tai langas į pasaulį, leidžiantis pažinti supančio pasaulio įvairovę.
Akys – tai sielos veidrodis.
Akys – didžiausias žmogaus turtas.
Akis yra
svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkos daugiausia informacijos.
Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Regos
organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize.
Regėjimui padedant ir kontroliuojant, vaikai iš pat mažens mokosi orientuotis
erdvėje, plečia regimuosius vaizdinius, kuriuos dar papildo ir iš kitų
analizatorių gautais
vaizdiniais. Dėl to jau tuo metu pradeda formuotis sudėtingi regimieji-motoriniai,
regimieji-akustiniai ir regimieji-taktiliniai ryšiai, kurie sudaro fiziologinį
pagrindą tolimesniam psichiniam vystymuisi. Regėjimas ypač reikšmingas
mokantis. Regėjimo funkcija būtina skaitant ir rašant, vizualiai ką nors
stebint, vaizduojant, matuojant ir t. t. Pagaliau regėjimas turi didelę reikšmę
ir visai žmogaus darbinei veiklai. Regėjimo sutrikimai gali vienaip ar kitaip
pristabdyti vaiko vystymąsi. Dėl didesnių regėjimo sutrikimų formuojasi ir tam
tikri psichinio vystimosi bei charakterio trūkumai. Visa tai apsunkina sėkmingą
vaiko mokymąsi mokykloje.
Psichologai ir sociologai, mėgstantys statistikas, apskaičiavo, kad aštuoniasdešimt procentų informacijos ateina per regėjimą, likę dvidešimt procentų – per kitus keturis analizatorius.
Akių ligų yra įvairių. Jos neaplenkia ir pačių mažiausių. Vaikų ligos dažniausiai būna:
- įgimtos, paveldimos: katarakta – lęšiuko drumstis, mikroftalmas-vienos ar abiejų akių dydžio sumažėjimas, glaukoma-padidinto akispūdžio liga, nistagmas-akių obuolių trūkčiojimas, žvairumas-vienos akies nukrypimas į vidų ar išorę, viršų ar žemyn, regimojo nervo atrofija-regos nervo sunykimas ir kt. ;
- uždegiminės ligos: konjunktyvitas-vokų junginių uždegimas; akių pūliavimas, sulipimas; keratitas – akies ragenos uždegimas; akys ašaroja, skauda, bijo šviesos, gali pablogėti rega;
- refrakcijos ydos ir žvairumas: trumparegystė-matymas iš arti, toliaregystė-matymas į tolį; žvairumas-vienos akies nukrypimas į vidų ar išorę, viršų ar žemyn; astigmatizmas-šviesos spinduliai susikerta ne viename, o keliuose taškuose; regėjimas neryškus, miglotas ir kt.
- akių traumos, bei kiti veiksniai, lemiantys akių sveikatą, pvz., televizoriaus žiūrėjimas, žaidimai su kompiuteriu, netaisyklingas poilsio režimas, netinkamas darbo vietos apšvietimas ir kt.
Laiku pastebėta liga gali būti sėkmingai išgydoma. Tai pirmiausia priklauso, kaip greitai, mes suaugusieji, tai pastebime. Pablogėjus regai, vaikai gali skustis pablogėjusiu matymu, galvos skausmu, nuovargiu. Neretai vaikai pareiškia nenorą „skaityti, rašyti“ ir net žaisti, dažnai užkliūna už daiktų, pargriūna, žiūri prisimerkę ir kt. Vakare gali būti paraudusios akys, gal dažnai mirksi, jas trina? Pasitaiko, žiūrėdamas televizorių, kreipia galvą į vieną kurią nors pusę? Tai jau gali būti regos sutrikimų simptomai. Visas abejones geriausiai išsklaidys ir tinkamą gydymą paskirs akių ligų gydytojas.
O kuo mes, pedagogai, suaugusieji, galėtume prisidėti, kad vaikų regos sutrikimų profilaktikos ar korekcijos. Dalį regėjimo sutrikimų lemia paveldėjimas, tačiau jokiu būdu negalima visos kaltės suversti genetikai.
Šiandien mes turime daugybę informacinių technologijų, kurios paspartina darbą, mokymąsi, taupo laiko sąnaudas, čia ir dabar gali gauti reikiamą informaciją, ją persiųsti, ir t.t. Moksliniai tyrimai rodo, kad kompiuteriai stipriai veikia šias vaiko gyvenimo sritis: ugdymą, laisvalaikį, ankstyvus socialinius ryšius ir sveikatą. Santykio tarp vaiko ir kompiuterio išeitys svyruoja tarp dviejų kraštutinumų: naudos ir žalos.
Socialinė aplinka įtakoja ir mūsų mažųjų veiklą. Vaikai, matydami tėvus valandų valandas spoksančius į telefoną, sėdinčius prie kompiuterio ekrano, juos bando mėgdžioti. Anot tėvų, jau dalis ikimokyklinio amžiaus, pradinių klasių mokinių „serga telefonų, kompiuterių liga“. Ne visi ir suaugusieji suvokia informacinių technologijų daromą žalą vaikų sveikatai. Be suaugusiųjų priežiūros paliktiems vaikams dėl ilgalaikio naudojimosi kompiuteriu, gali kilti rimtų fizinių, socialinių ir psichologinių problemų. Adekvatus požiūris į tai, galėtų padėti šios žalos išvengti. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti ir akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Labai svarbu yra nuo pat mažens išmokyti vaikus rūpintis savo akimis. Kad normaliai funkcionuotų regos organas, turėtume mokyti vaikus laikytis higienos normų, tinkamai apšviesti patalpas, kuriose būna vaikai, maitintis įvairiu, pilnaverčiu maistu ir kt. Vaikai turi žinoti, kas „nepatinka” jų akelėms. Nuo mažų dienų prižiūrėkime, kad vaikai dirbtų, mokytųsi ir žaistų tik tinkamoje aplinkoje.
Vieta.Vaikas turėtų žinoti, kad jo darbo vieta yra stalas. Darbo stalas turėtų stovėti šviesiausioje kambario vietoje, geriausia prie lango. Stalinė lempa–kairėje pusėje, jeigu rašoma dešine ranka. Todėl, regos sutrikimus turintiems vaikams, rekomenduojama vaizduojamosios veiklos darbelius atlikti prie stalo, o ne lovoje, atsigulus ant žemės ar pan. Darbo stalas ir kėdė turi būti atitinkamų aukščių: ne per dideli, kad vaikas sėdėdamas siektų kojomis žemę ir pilnai remtųsi nugara į atramą, ir ne per maži, kad nebūtų užsikniaubęs virš stalo kaip „klaustukas”.
Poza. Vaikas neturėtų sėdėti ant kėdės, sukėlęs kojas arba pvz., vieną kojytę pakišęs po savimi., užgulęs ant stalo ar pasirėmęs ant vienos rankos. Atstumas tarp akių ir knygos, piešinio turėtų būti 30-40 cm.
Apšvietimas. Būtinas geras bendras patalpos apšvietimas, kurį geriausia yra papildyti iš kairės krentančiu vietiniu. Šviesiu paros metu šviesos srautas taip pat turi kristi iš kairės pusės.
Televizorius. Nerekomenduojama, kad televizoriaus žiūrėjimas vaikui taptų laisvalaikio praleidimo būdu. Televizijos laidas be pertraukos žiūrėti galima ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Televizorių reikia žiūrėti iš 2-4 m. atstumo, sėdint tiesiai prieš ekraną. Tamsiu paros metu kambarys turi būti apšviestas šviestuvu, esančiu šone nuo ekrano. Televizija, ypač mažamečiui, gali būti tik labai trumpalaikė pramoga, o ne nuraminimo būdas, kad „tik tėvams būtų tylu”…
Kompiuteris. Kaip ir televizoriaus žiūrėjimą, taip ir darbą kompiuteriu, būtina kontroliuoti. Vyresnis vaikas prie kompiuterio be pertraukos gali praleisti ne ilgiau nei valandą, o patiems mažiausiems buvimas turėtų būti dar labiau ribojamas. Darbo vieta turi būti įrengta, išlaikant nuo monitoriaus 60 cm. Monitoriaus viršus turi būti apie 7 cm aukščiau vaiko akių lygio.
Vaikai nuo mažens susiduria su dideliu regėjimo darbo krūviu: knygutės, televizija, kompiuteris, telefonas, smulkūs konstravimo darbai. Mokykloje ilgai trunkančios pamokos, pamokų ruoša, papildomai lankomi užsiėmimai. Todėl kas 45-50 minučių darbo akimis rekomenduojama daryti 10-15 minučių akių poilsio pertraukėles, jų metu atlikti regos mankštos pratimus. Tokius pratimus turėtų mokėti pedagogai, tėvai, išmokti savarankiškai atlikti vaikai:
1. Nepasukant galvos nukreipti žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipti žvilgsnį į kairę.
2. 3-5 sek. stipriai užsimerkti, po to 3-5 sek. pabūti atsimerkus. Kartoti 6-8 kartus.
3. 1-2 min. labai greitai mirksėti.
4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipti žvilgsnį į jį. Po to nukreipti žvilgsnį į tolį. Kartoti 5-8 k.
5. Suraukti kaktą, žiūrėti piktai. Po to užmerkti akis ir atsipalaiduoti.
6. Iš dešinės į kairę pusę lėtai sukti akis ratu, po to – iš kairės į dešinę. Užsimerkti.
7. Užmerkus akis, vokus masažuoti apvaliais judesiais 1 min.
8. Pratimas su žymele ant stiklo. Vaikui atsistoti 30-35 cm. atstumu nuo lango, ant kurio vaiko akių lygyje užklijuota 3-5 m. m. dydžio žymelė. Žiūrėti tai į žymelę, tai į pasirinktą toli esantį objektą. Pratimą kartoti 2 k./d.
Dažniausiai sutrikęs regėjimas koreguojamas akiniais. Yra objektyvūs būdai, kuriais galima pakankamai tiksliai išmatuoti toliaregystę, trumparegystę bei astigmatizmą ir paskirti akinius vaikui jau nuo 6 mėnesių amžiaus.
Gana dažnai pasitaiko, kad vaikas nenori nešioti akinukų. Iš tiesų vaiko požiūris į akinius labai priklauso nuo šeimos narių požiūrio. Pasitaiko, kad tėvai nenori, kad vaikas nešiotų akinius, manydami, kad jis prie jų pripras ir liks su jais visam gyvenimui. Jeigu tėvams akiniai yra kažkas baisaus, vargu ar ir vaikas norės juos nešioti. Be to, svarbu, ar šeimoje dar kas nors nešioja akinius. Vaikas, pradėjęs nešioti akinius, tampa žvalesnis, aktyvesnis. Taip atsitinka todėl, kad vaikas pradeda puikiai matyti.
Žvairuojančiam vaikui akiniai gali būti reikalingi net jei jis gerai mato. Gali būti, kad su akiniais žvairuojantis vaikas matys net šiek tiek blogiau, negu be akinių. Dėl to baimintis nereikia.
Vaikas gali nemėgti akinių ir dėl nepatogių rėmelių. Perkant reikia žiūrėti, kad akinių kojelės nespaustų ausų, kad akinukai nekristų nuo nosies, kad akiniai nebūtų sunkūs. Visada reikėtų turėti atsarginius akinius.
Dažniausiai akiniai skiriami nešioti nuolat. Juos galima nusiimti tik einant miegoti.
Reikia išmokyti vaikus akinius saugoti: užsidėti ar nuimti abiem rankom, padėti į tam skirtą dėklą, dėti ne ant lęšių, valyti tik savo specialia servetėle. Negalima leisti vaikams nešioti suskilusių, subraižytais stiklais akinių.
O jeigu vaikas bus negydomas?
Trumparegių vaikų akys greitai nuvargs, jie ims skųstis dažnais galvos skausmais, trumparegystė progresuos, sukeldama žymius regos sutrikimus. Dėl trumparegystės dažniausiai vaikų akys nusilpsta mokykliniame amžiuje.
Toliaregiai vaikai blogai mato tolimus daiktus ir dar blogiau artimus. Toliaregė akis prisitaiko žiūrėdama į tolimus ir artimus daiktus, todėl akys labai pavargsta, susilieja vaizdas, pradeda skaudėti galvą, atsiranda nervingumas, vokų trūkčiojimas, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams akys pradeda žvairuoti. Jei vienos akies toliaregystė didesnė, vaikas žiūri tik sveikesniąja akimi. Kita akis regėjimo procese nedalyvaudama tampa „tingi“. Žvairumo gydymo rezultatai labai priklauso nuo ankstyvos gydymo pradžios. „Užleidus“ žvairumą, akis gali taip nusilpti, kad medikai bus bejėgiai ką nors padaryti. Tuomet vaikui liks tik viena akis.
Kaip žmogaus gyvenimą apriboja matymas viena akimi?
Jis turės problemų pasirenkant specialybę, negalės vairuoti mašinos, negalės žaisti futbolo, krepšinio, pramogauti žaisdamas bilijardą, boulingą ir kitus panašius žaidimus, nes neturės giluminio – erdvinio matymo. Jau nekalbant apie darbo krūvį, kuris teks vienai, o ne dviems akims.
Kad šių problemų netektų patirti, tėvai turi stebėti savo vaikus, o pastebėję bet kokius pasikeitimus, kreiptis į gydytojus. Ypač tėvai turėtų būti atidūs, jei patiems yra regos sutrikimų arba jų buvo ankstesnėse kartose.
Saugumas ugdymo įstaigoje, kaip ir kitose vietose, neatsiejamas nuo deramos vaiko priežiūros. Vaikų akių traumos turi daug specifinių bruožų. Daugiausia vaikai susižeidžia žaisdami ir išdykaudami.
Ugdydami vaikus ugdymo įstaigose turėtume atkreipti vaikų dėmesį į pavojus susižeisti akis. Namuose dažnai susižeidžiama aštriais ir smailiais daiktais (žirklėmis, adata, yla, šakute, vinimi, pieštuku, kitomis rašymo priemonėmis). Lauke akys dažniausiai sužeidžiamos lazda, akmeniu, kamuoliu, sniego gniužte, medžio šaka, guma ir kt. Sunkiai nudeginti akis gali rūgštys ir šarmai, klijai, purškiamos kosmetinės priemonės, įvairūs savos gamybos sprogstamieji mišiniai. Turėtume išmokyti vaikus, kaip elgtis susižalojus akis. Patyrus net nesunkią akies traumą, pirmiausia reikia prašyti suaugusių ar kitų vyresniųjų pagalbos, ir nedelsiant kreiptis į oftalmologą, kuris paskirs gydymą ir padės išvengti komplikacijų. Delsti negalima, ypač jei į akis pateko cheminių medžiagų.
Vaikai turi įsidėmėti ir atminti:
- Negalima žaisti su aštriais daiktais, bei įrankiais –tai darbo priemonė, o ne žaislai.
- Negalima žaisti su sprogstamomis, degiomis medžiagomis-galima sunkiai susižaloti ir apakti.
- Vengti situacijų pavojingų akims.
Tai gali suteikti daug kančių ir skausmo ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Akies trauma – tai ne tik fizinis skausmas, bet ir rizika netekti regėjimo.
Panevėžio mieste silpnaregiams ir akliesiems vaikams, jaunuoliams iki 21 metų pedagoginė regėjimo sutrikimų korekcija atliekama Panevėžio regos centre „Linelis“.
Siekime, kad visas vaiko gyvenimas būtų grindžiamas sveikatos puoselėjimo, tausojimo ir stiprinimo idėjomis visose vaiko gyvenimo, ugdymo veiklos srityse.
D. Jankevičienė, Panevėžio regos centro „Linelis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tiflopedagogė
