Žiema. Vasarį, per kurį dažnai siaučia pūgos ir laikosi dideli šalčiai, gamta būna pritilusi, bet ne apmirusi. Žemė tarsi baltas popieriaus lapas, ant kurio savo pėdeles piešia lapės, šernai, vilkai ir kiti žvėreliai. Jeigu sniego sluoksnis negilus, žvėreliai išsikasa žolės, samanų, šaknų. Kai sniego daug, jiems padėti turime ir mes.
Vieną saulėtą žiemos dieną nusprendėme pakeliauti po mišką bei pamatyti kaip atrodo medžiai žiemą, ką veikia žvėreliai miškuose, ar čirškia, triukšmauja paukšteliai. Prisikrovėme pilnus maišelius daržovių, duonos, šieno. Eidami per pusnis aptikome daug pėdų. Vaikai bandė atspėti, kieno tai pėdos. Vieni sakė, kad šerno, kiti – lapės, treti – kiškio…Visi nekantravome kuo greičiau ištuštinti maišelius. Žvėreliams puotą iškėlėme ten, kur buvo daug jų pėdų – skanėstus išdėliojome ant žemės. Jau antrus metus mes bendradarbiaujame su medžiotojais ir kartu važiuojame į mišką šerti žvėrelių. Esame dėkingi Širvintų medžiotojų draugijos pirmininkui V. Radionovui, medžioklės žinovui V. Četrauskui bei medžiotojui S. Sičiūnui, kurie mus nuvedė prie žvėrelių šėryklų, papasakojo, kad kai miške būna labai daug sniego, galima ir žvėrelius pamatyti, nes nuo šėryklų šie toli nesitraukia – miega po šalia augančiomis eglėmis.
Visų nuotaika buvo gera, vaikai dūko, išdykavo, maudėsi sniege. Atlikome tikrai gerą darbą ir į darželį grįžome linksmi ir laimingi.
Širvintų l/d „Saulutė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogės Violetos Rinkevičienės inf. ir iliustr.
