Kalba vaidina ypatingą vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime.
Pastebėta, kad į ikimokyklines įstaigas ateinantys vaikai turi vis daugiau kalbos ir komunikavimo sutrikimų, kurie reiškiasi žodyno skurdumu, nenuosekliu, nerišliu pasakojimu, netaisyklingu garsų ar žodžių tarimu, nepakankamai išlavėjusiu girdimuoju suvokimu, smulkiąja motorika. Vaiko kalbos ugdymas – ilgas ir sudėtingas procesas, kuris turi vykti ne tik logopedinėse pratybose, bet ir kasdieninėje veikloje, per kūno kultūros, muzikos užsiėmimus ir kt. Apjungus įvairias ugdytinių veiklas – muzikos, kūno kultūros, kitas grupės veiklas, galima pasiekti geresnių rezultatų vaiko kalbos raidoje, skatinti vaikų fizines, emocines galias, plėtoti kūrybiškumą, saviraišką.
2015 m. kovo – balandžio mėnesį Mažeikių lopšelyje – darželyje „Gintarėlis“ buvo vykdomas kūno kultūros pedagogės Bronės Antanavičienės ir logopedės Sonatos Jankauskienės bendras projektas „Kelionė į taisyklingos kalbos šalį“, integruotas į vyresniojo amžiaus vaikų grupės veiklas. Projekto tikslas – vaikų kalbos ugdymas per įvairias veiklas (kūno kultūros, muzikos, edukacines valandėles grupėse), ieškant naujų darbo su vaikais būdų ir formų. Projekto dalyviai – „Nykštukų“ (vyresniojo amžiaus) grupės ugdytiniai ir jų šeimos nariai, grupės auklėtojos, kūno kultūros pedagogė, meninio ugdymo pedagogė, logopedė, įstaigos vadovai.
Kovo – balandžio mėnesį, kartą per savaitę, sporto salėje vykdavo bendras kūno kultūros pedagogės ir logopedės užsiėmimas vaikams. Vaikai ne tik mankštinosi, bet ir mokėsi taisyklingai tarti visus kalbos garsus, panaudojant fonetinės ritmikos metodą; „skrido“ parašiutu pagal eiliuotą kūrinėlį (kilo ir leidosi, tardami garsą „š“); lenktyniavo linksmose estafetėse – šokinėjo per akmenėlius tardami skiemenis „šu – šu – šu“ , o papuošę laivelį vėliavėle, grįždami tardavo „žu – žu – žu“; mokėsi greitakalbių ir skaičiuočių; žaidė pirštukų bei vaizduotę ir kūrybiškumą lavinančius žaidimus.
Projekto metu muzikos salėje vaikai lavino girdimąjį suvokimą – mokėsi dainelių su švilpynėmis, o dainuodami ir šokdami – ritmo pajautimą.
Projekto eigoje vaikai ne tik sportavo ir mokėsi taisyklingai kalbėti, bet ir žiūrėjo senosios animacijos filmukus, kurie įkvepia gerumo, draugiškumo, užuojautos silpnesniems jausmus. Grįžę į grupę piešė tai, kas jiems paliko gilų įspūdį, kūrė savo pasakojimus, kuriuos užrašė auklėtojos.
Apie projektą tėveliai buvo informuoti skelbimu grupės stende, o kita informacija pateikta skrajutėse. Namuose jie kartu su vaikais kūrė ir žaidė pirštukų žaidimus, o po to savo patirtį perdavė kitiems grupės draugams.
Visa projekto veikla buvo apjungta ir parodyta tėveliams šventinėje sportinėje – muzikinėje – literatūrinėje pramogoje vaikams. Keliaudami į Taisyklingos kalbos šalį, sustodami netradicinėse „stotelėse“ , vaikai atliko vis kitokią užduotį ir išgirdo stebuklingą „karaliaus“ balsą, kuris pakvietė visus žiūrėti tėvelių vaidinamą pasaką „Katinėlis ir gaidelis“.
Manome, kad projekto tikslas buvo pasiektas – vaikai mokėsi gražiai, aiškiai, taisyklingai kalbėti ne tik logopedo kabinete, bet ir už jo ribų, t.y. savo kasdieninėje aplinkoje – sportuodami, dainuodami, žaisdami.
„Girdžiu – ir užmirštu, klausau – ir suprantu, darau – ir atsimenu“ – Kiniečių patarlė
Mažeikių lopšelio-darželio „Gintarėlis“ logopedės Sonatos Jankauskienės inf.
