2012 m. gruodžio 7 d. apsilankėme su vaikais Panevėžio rajone, esančiame Pašilių stumbryne. Gėrėjomės stumbrais nuo dengtos pakylos – apžvalgos aikštelės. Iš pradžių girininkas varpeliu pašaukė stumbrų kaimenę, kurie atėjo ėsti. Prabėgo apie valandą, bet nepastebėjome to laiko, nes su vaikais patyrėme daug nepakartojamų akimirkų. Vaikai ne tik stebėjo stumbrų kaimenę, aptarinėjo, kaip jie atrodo, kokie jie dideli ir galingi, bet ir suskaičiavo visus stumbrus. Paskui ėjome jų šerti duona. Vaikai turėjo puikią galimybę iš arti stebėti gyvūnus. Vaikai stebėjosi, kad jie panašūs į jaučius, turi uodegą, storą kailį, ragus. Maitindami duona, stebėjosi, kad stumbrų liežuvis keistos spalvos, nei mėlynas, nei pilkas. Vienas vaikas net paklausė, kodėl jiems bėga seilės. Paaiškinau, kad jie nori ėsti ir jam labai skani vaikų atvežta duonelė.
Kelionės metu norėjau vaikams parodyti gamtos pasaulį iš kitos pusės, o ne vien tik iš knygų, kuri jiems buvo labai netikėta. Vaikus lydėjo ir mamos, kurios taip pat pasisėmė daug teigiamų emocijų, nes stumbryne lankėsi senokai.
Manau, kad reikia vaikams tokių išvykų, prisilietimo prie gamtos, nes tokiu būdu plečiamos žinios apie gamtą, kaupiama patirtis.
Panevėžio lopšelio-darželio „Puriena“ priešmokyklinio ugdymo pedagogės Jolantos Aleknavičiūtės inf. ir iliustr.
