2013 m. Panevėžio lopšelis-darželis „Sigutė“ vykdo aplinkosaugos projektą „Mes galim pakeisti 2013“. Gamta visų namai, todėl ir rūpintis ja privalome visi. Tačiau dažnai nežinome kas dedasi mūsų artimiausioje ar ne itin pamėgtoje lankytojų aplinkoje.
Rengdami projektą, įtraukėme į lankytinų objektų sąrašą ir Panevėžio sąvartyną.
Paprastai tokia vieta asocijuojasi su krūvomis dvokiančių šiukšlių su ten besisukinėjančiais gyvenamosios vietos neturinčiais asmenimis.
Panorome įsitikinti patys. Juolab, kad Panevėžyje yra ir senasis ( jau nebeveikiantis), ir naujasis, modernizuotas sąvartynas.
Gražią lapkričio popietę sėdome į raudoną autobusiuką ir išvykome į sutartą vietą. Mus pasitiko labai malonus sąvartyno Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) eksploatavimo inžinierius Gintautas Ulys.
Jis papasakojo apie tai, kad atidarius modernų, visus Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantį Panevėžio regiono sąvartyną, senojo gyventojai liko be vietos ir pragyvenimo šaltinio. Dvarininkų kaime įrengtas šiuolaikiškas Panevėžio regiono sąvartynas (atliekų tvarkymo centras ), kuris pradėjo veikti prieš 4 metus. Naujojo sąvartyno dugnas nelaidus skysčiams. Po juo įrengtas drenažas, filtrato surinkimo sistema, todėl užterštas vanduo į aplinką nepatenka.
Panevėžio regiono sąvartyne dirba keletas žmonių.
Mus nustebino labai tvarkingai supresuotos atliekos, atskiros aikštelės kompostui, trąšios žemės, kurių galima įsigyti net ugdymo institucijoms.
Čia šiukšlės atvežamos iš Panevėžio miesto ir rajono bei iš Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio rajonų, kur prieš metus buvo uždaryti visi sąvartynai. Visa Panevėžio regiono sąvartyno teritorija labai gražiai sutvarkyta, aptverta metaline tvora, įrengtas procesų automatinis valdymas. Visa teritorija stebima vaizdo kameromis.
Didelio dėmesio sulaukė įspūdingas, vos ne su Kernavės kalvomis lygintinas, senasis sąvartynas. Gerb. G. Ulys papasakojo, kaip šiukšlės buvo apdengtos, kad jos nebeterštų aplinkos, kaip iš jų surenkamos biodujos. Taip pat supažindino su atliekų tvarkymo ypatumais Lietuvoje ir apie naudą jas rūšiuojant ir perdirbant. Sunku buvo patikėti, kad po mūsų kojomis esantis kalnas tai – tūkstančiai tonų buitinių atliekų.
Kitas objektas buvo UAB „Aukštaitijos vandenys“. Įspūdinga virtuali kelionė atspindėjo vandens reikšmę ir jo galią. Juk žmogaus organizmo pagrindinė sudedamoji dalis ir yra vanduo. Vien smegenis sudaro 82% vandens, teigė ekskursijos vadovas, įmonės atstovas spaudai, Svajūnas Mikeška, kuris labai išsamiai supažindino su geriamo vandens problema visame pasaulyje. Pasirodo, kad vanduo iš čiaupo, lyginant jį su perkamu plastikiniuose buteliuose, nepalyginamai pranašesnis ir švaresnis. Aplankėme kelių giluminių gręžinių bokštelius, švaraus vandens rezervuarus, apžiūrėjome geležies pašalinimo iš vandens įrenginius, siurblius, išpumpuojančius vandenį į vandentiekio tinklus. Sugrįžę į konferencijų salę pažiūrėjome filmą apie Panevėžio vandenvalos įrengimus. Nuostabą kėlė daugybė įrangos, kurios reikia nuotekoms paversti kuru. Dalyviai turėjo nemažai klausimų, į kuriuos S. Mileška išsamiai atsakė.
Kiek daug dar yra vietų, apie kurias nežinome, bet sužinoję ir aplankę įgyjame ne tik žinių, bet ir pradžiuginame savo širdis.
Panevėžio lopšelis-darželis „Sigutė“ darbuotojų Berutės Laureckienės ir Reginos Macijauskienės inf. ir iliustr.
