2011 m. lapkričio 29 d. Raseinių lopšelyje–darželyje „Liepaitė“ „Gandriukų“ grupėje vyko popietė „Pasaką piešiu, pasaką seku“. Ši popietė buvo skirta tėvams ir vaikučiams, mėgstantiems piešti bei vaidinti.
Renginio pradžioje kiekvienas penkiametis išsirinko jam patinkančią pasaką, o po to, kartu su tėveliu, mamyte ar močiute, piešė. Daugelis piešinių – tarsi nedidelės scenos: vištytė su gaideliu eina riešutauti, voras ruošiasi vestuvėms ar nenaudėlis vilkas tyko septynių ožiukų… Piešiniai spalvoti, originalūs, kaip ir lietuvių liaudies pasakos – šviesūs, traukiantys paslaptimi ir skleidžiantys gerumą…
Baigę piešti, tėveliai sporto salėje vaidino vaikams lietuvių liaudies pasaką „Ožkelė, pusiau skusta, pusiau lupta“. Daug džiaugsmo vaikams suteikė tėvelių vaidinimas.
Pasakos turi keletą prasmių, ir ne veltui sekamos šimtmečius. Piešdamas ar klausydamasis pasakos, vaikas patiria daug emocijų ir gali susitapatinti su veikėjais, patirti tai, ką patiria jie. Aišku, pasakas reikia parinkti ir pagal vaiko amžių, ir pagal tai, ar vaikas yra daugiau ar mažiau jautrus.
Pasakos sekimas, piešimas ar skaitymas yra pats geriausias laikas, skirtas tik vaikui. Su vaiku kasdien reikia pabendrauti akis į akį bent 15 minučių. Ne pjaustant bulves, ne tvarkant kambarius ar žiūrint televizorių, o atsisėdus: žaidžiant, piešiant ar tiesiog skaitant pasakas. Tiek laiko visiškai pakanka, kad vaikas lavintųsi – ir socialiai, ir emociškai. Pasakų skaitymas ir jų piešimas užtikrina gerą ir efektyvų laiko praleidimą kartu su vaiku.
Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ vyr. auklėtojos Rasos Kačiušienės inf. ir iliustr.
