2013 m sausio 31 d. Prienų lopšelio-darželio „Pasaka“ pedagogės organizavo seminarą rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, kurio tikslas–suprasti emocinio intelekto svarbą bei įgyti teorinių bei praktinių žinių emocinio intelekto udymo tema.
Psichologė Ingrida Bultienė akcentavo, jog emocinis inelektas–tai gebėjimas atpažinti, įsisąmoninti ir išmoningai tvarkyti jausmus. Vaikų emocinių ir socialinių įgūdžių ugdymas reikalingas tam, kad vykstant sudėtingiems visuomeninių santykių pokyčiams, vaikais sugebėtų susidoroti su šiandienos emociniu stresu. Ikimokyklinio amžiaus tarpsnyje emocinį intelektą lavinti ypač svarbu, nes tai gali lemti tolimesnę gyvenimo sėkmę. Yra įrodyta jog sėkmingumą gyvenime lemia 80% emocinio intelekto ir 20% protinio intelekto gebėjimai. Psichologė supažindino su emocinio itelekto lavinimo būdais ir galimybėmis. Buvo demonstruojama ir analizuojama praktinė žaidybinė veikla.
Priešmokyklinio udymo pedagogė Asta Struckienė supažindino su į udymą integruojama tarptautine socialinių įgūdžių programa „Zipio draugai“. Šios programos valandėlių metu vaikai susipažįsta su vabaliuko Zipio ir jo draugų nuotykiais, nuotaikomis, jausmais, išgyvenimais bei pagal specialiai parengtą metodiką mokosi įveikti kasdienius sunkumus, suvokti ir kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų, kaip su tais jausmais susitvarkyti. Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė kitų prevencinių programų tarpe, nes priimtina 5-7 metų ugdytiniams ir padeda įgyti reikiamų socialinių bei emocinių sunkumų įveikimų gebėjimų ir ugdo geresnę vaikų emocinę savijautą. Pedagogams programa padeda tobulinti darbe reikalingas socialinę, socioedukacinę bei ugdytinių motyvavimo ir paramos jiems kompetencijas. Pedagogė pastebėjo pačių vaikų motyvacinius pokyčius: jie linkę labiau svarstyti, spręsti, analizuoti.
Loopedė Zita Podlipajevienė ir spec. pedagogė Albina Sadauskienė kalbėjo apie logopedo taikomus emocinio intelekto lavinimo būdus bei supažindino su sutrikusios raidos vaikų emocijų ypatumais bei jų lavinimu per pažintinę veiklą. Apibendrino kas sąlygoja vaiko emocinės raidos vystymąsi, kuo išsiskiria sutrikusios raidos vaikai: dažnai susiduria su bendravimo sunkumais, dėmesio nesukaupimu, sudėtinga adaptacija, motyvacijos stoka, pažintinės raiškos sutrikimais. Pedagogės akcentavo, jo tiek normalios, tiek ir sutrikusios raidos vaikų ugdymosi tikslai tie patys. Skiriasi tik ugdymo būdai, priemonės ir tempai. Nors sutrikusios raidos vaikų vystymasis ir lėtesnis, tačiau kryptingai ugdant pasiekiama gana gerų rezultatų. Norint pradėti ugdymą svarbu atrasti ryšį tarp pedagogo ir vaiko. Pedagogės pastebėjo, jo geriausias ir vaikams priimtiniausias ugdymo metodas–aktyvus veikimo būdas, tai yra žaidybinė veikla, kurios metu galima ir prevenciškai stiprinti vaiko įgūdžius, spręsti jam tuo metu aktualias problemas. Žaisdami vaikai išmoksta pažinti save, bendrauti, priimti spredimus, įveikti sunkumus bei patenkina savo prigimtinį poreikį–judėti.
Pedagogės demonstravo praktinius užsiėmimus, teikė pasiūlymus kaip tikslingiau organizuoti ugdymą.
Buvo prieita išvados, jog vaikystėje ugdomas emocinis intelektas lemia sėkmingesnę bendrą asmenybės raidą ir ypač svarbų vaidmenį emocijų korekcijoje vaidina šeima ir santykiai šeimoje.
Prienų lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorės pavaduotojos ugdymui Rimos Brudnienės inf. ir iliustr.
