Liepos 1-16 dienos Kauno lopšelyje-darželyje „Malūnėlis“ buvo skirtos smurto ir patyčių prevencijai. Maži vaikai yra labai egocentriški. Jie dažniausiai siekia tik savo tikslų. Jau ankstyvoje vaikystėje tikrina ribas, stengiasi įvaldyti kalbą ir suprasti jos galią. Todėl jiems būdinga įskaudinti kitus to dar nesuvokiant. Ikimokyklinukų empatijos jausmas tik vystosi ir jie nesigilina į kito jausmus. Gebėjimas įsijausti į kitus dažniausiai pradeda formuotis nuo ketverių metų. Vaikai nuolatos stengiasi apsaugoti savo trapias draugystes ir žaidimo erdves, neleisdami kitiems vaikams su jais žaisti. Kadangi vaikas nori tapti vis savarankiškesniu ir priimančiu sprendimus, nori pajausti “savojo Aš” ribas, neapsieinama be bandymų kitus paerzinti, pamatyti, kaip kiti asmenys sureaguos į vieną ar kitą poelgį. Todėl, jei įskaudinimui ar pasityčiojimui neužkertamas kelias, jį vaikas gali imti naudoti vis dažniau. Tinkamai išreikšti, kitaip tariant, suvaldyti savo pyktį vaikas neišmoksta savaime, natūraliai. Brandžiai reikšti kylantį pyktį vaiką reikia mokyti. Vadinasi, valdyti savo pyktį vaikas turi būti nuolat mokomas tėvų, pedagogų. Pasirinkome smurto ir patyčių prevencijai temą „Būsiu geras draugas. Taikos kilimas“.
TIKSLAS – išmokti tinkamų konfliktų sprendimo grupėje strategijų, kurios padės taikiai spręsti tarpusavio nesutarimus ir problemas.
UŽDAVINIAI
- Vaikai įgis naudingų įgūdžių: geriau pažins save, norės būti geru draugu, supras ir gerbs kiekvieno žmogaus savitumą, išmoks atsipalaidavimo pratimų, ugdysis vidinę harmoniją.
- Suvoks, kaip jų elgesys veikia kitus žmones, atras konstruktyvius elgesio būdus.
- Gebės užmegzti geranoriškus santykius su grupės draugu, bus aktyvus, rodis iniciatyvą, lyderio savybes.
- Žaisdami ir bendraudami su draugais patirs džiugių akimirkų.
IDĖJOS VEIKLAI GRUPĖJE
- Pokalbiai, susitarimai „Būsiu geras draugas“:
*dieną pradedu su šypsena ir ją dalinu aplinkiniams,
*pasiteirausiu draugo (ės) kaip jam sekasi,
*žaisiu su draugu kartu,
*pasidalinsiu su draugais žaislais,
*padėsiu draugui,
*pasidalinsiu savo svajonėmis su savo geriausiu draugu,
*padarau tris gerus darbus,
*geriausiam draugui nupiešiu ir padovanosiu piešinį.
* Sekti pasakas. Diskutuojant, analizuojant išklausytas pasakas, atkreipiamas vaikų dėmesys į pasakos herojų gero elgesio normas (pagarba ir pagalba kitam, atjauta, meilė žmonėms, augalams, gyvuliams, nepakantumą blogiui), daromos išvados, kaip reikia tinkamai elgtis atitinkamose situacijose.
* Žiūrėti animacinius filmukus vaikams, aptarti teigiamą ir blogą herojų elgesį.
* Pokalbiai su vaikais: „Mandagumo žodžiai“, „Kaip aš dabar jaučiuosi?“, „Tikras draugas – netikras draugas“, „Draugas liepia“ ir pan.
*Pažinti jausmus pada Kimochis žaislai lėlytės, turinčios skirtingus charakterius.
*Grupės kūrybinis darbas, pykčio malšinimo žaidimas „Taikos kilimas“.
Žaidimo ugdymosi uždavinys: išmokę tinkamų konfliktų sprendimo grupėje strategijų, kurios paremtos diskusijomis ir problemų aptarimu, taikiai spręs tarpusavio nesutarimus ir problemas, pratinsis nenaudoti fizinio smurto, neverkti, o diskutuoti.
Medžiagos kilimui: medžiagos gabalas ar kilimėlis, nelabai storas pledas, didelis popieriaus lapas, dviguba skaidri polietileno plėvelė, kurio matmenys maždaug 90×160. Priemonės dekoravimui: klijai, siūlai, sagos, limpanti juosta, lipdukai, flomasteriai užrašams, piešimui, simboliams ir pan.
Veikla: pasirenkama medžiaga kilimui, su vaikais numatome kaip jį papuošti (pvz.: emocijų veidelių piešiniais, rankų, pėdučių antspaudais, vardų užrašais, įvairiais simboliais, užrašais, rodyklėmis, sutartiniais ženklais ir pan.); sukuriame „Taikos kilimo“ žaidimo taisyklės (ant jo pyktis negalima, sėdamės nusiraminę, jei reikia prieš tai atliekame išmoktus nusiraminimo pratimus ). Kilimą kuriame keletą dienų.
Pokalbis su vaikais. Ar galite pasakyti, dėl ko kartais pykstatės tarpusavyje? Kuo nepasidalinate su draugu, broliu sese? Kaip jaučiatės po tokių ginčų, konfliktų?
Kai tik atsiras du „priešininkai“, jie galės susėsti ant „Taikos kilimo“ ir pasikalbėti tarpusavyje, taip, kad taikiai išspręstų problemą.
Pažiūrėkime kaip mums pasiseks spręsti konfliktus. Pvz.: ant kilimo padėkime meškutį. Įsivaizduokite, kad Jonas ir Aronas nori gauti šį žaislą, bet jis vienas, o jie du. Abu susės ant kilimo ir taikiai ras problemos sprendimą, mes galime padėti jiems surasti problemos sprendimą (vaikai siūlo, išsako savo nuomonę). Pabrėžkime, kad problemas galima išspręsti taikiai.
Arba kilus piktumams vaikams sakome: „Sėdamės ant taikos kilimo, ant jo pyktis negalima. Kalbėsimės, kas nepatinka, sakome kiekvienas iš eilės.“ Vaikai susėda ratu ir sako: „Man nepatinka…“ Taip visi po vieną iš eilės pasisako. Tas, kurio adresu išsakomas nepasitenkinimas, turi parodyti, kad pastabą suprato (pakartoti, kas kitam jo elgesyje nepatinka). Paskui viską atleidžiame, išreikšdami tikėjimą, kad to vaiko, kuriam buvo išsakytas nepasitenkinimas, elgesys keisis.
Vieninga įstaigos bendruomenės bendravimo kultūra užtikrina, jog vaikai čia jaučiasi saugūs, mokosi būti rūpestingais, atjaučiančiais draugais. Geras posakis moko „Su draugu elkis taip, kaip pats norėtum, kad jis su tavimi panašiai pasielgtų“.
Informaciją parengė Kauno lopšelio- darželio „Malūnėlis“ mokytoja Violeta Kovalenkovienė
