Vasario 16-osios šventės proga Vilniaus lopšelis-darželis „Pušaitė“ kryptingai siekė žadinti ne tik vaikų, bet ir tėvų tautinę savimonę, pilietiškumą, gilinti žinias apie Lietuvos istoriją bei krašto kultūrinį paveldą veikdami vieningoje bendruomenėje.
Šiam siekiniui įgyvendinti 2014 m. vasario 10–21 dienomis buvo vykdoma „Tautinė savaitė“, kurios metu aktyviai veikė kūrybinės dirbtuvėlės „Darbu, triūsu spindi Lietuva mūsų“ visose lopšelio – darželio grupėse.
Vaikai „triūsė iš peties”: piešė, aplikavo, gamino ir kitaip kūrybiškai perteikė tautinius simbolius, klausėsi liaudies instrumentų muzikos įrašų, patys dainavo liaudies dainas, sutartines. Girdėdami padavimus apie Lietuvos valstybę, tipinius tautos bruožus, inscenizavo vaidinimus: „Gedimino sapnas“, „Mes – vaidilutės“ „Lietuvos kariai“ ir kt. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, ratelius, mindami mįsles, sužinojo patarlių, priežodžių reikšmę, kuriuose visada yra gėrio ir blogio, ištikimybės ir išdavystės, draugystės ir priešiškumo akcentų. Šmaikščiai pokštaudami tarpusavyje taikė juos savo kalboje, kaip neįprastas kalbos išraiškas:
• „Akimi metus – angeliukas, o žiūrėk – uodegos kyši galiukas”,
• „Ankstyvoji pelytė dantis, o vėlyvoji akeles krapšto”,
• „Esi greitas, kaip vėžys ir drąsus, kaip ežys”,
• „Šaltai kalbėk, karštai judėk”,
• „Būk darbštus, kaip skruzdėlė ir tvarkingas, kaip bitė”,
• „Du kiškius vysi – nei vieno nepavysi”,
• „Geras žodis turi kojas, o piktas – sparnus”,
• „Mylėk tėvynę ne žodžiais, bet darbais”,
• „Geri žmonės myli savo kraštą”
[IŠ 3000 PATARLIŲ IR PRIEŽODŽIŲ KNYGOS]
Išskirtinė vieta ikimokyklinukų ugdymui (si) teko pasakoms apie Lietuvos istoriją, kurios mokė pamilti savo kraštą, kvietė susipažinti su daug gero nuveikusiais didvyriais – karaliumi Mindaugu, kunigaikščiu Gediminu. Vaidindami pasakas, vaikai jas išgyveno, pasirinko patinkančio personažo vaidmenį, į jį įsijautė. Vaikai suvokė, kad pasakos daug ko moko, nes jose vaizduojama, kaip gyvenime atsiskleidžia įvairūs žmonių bruožai, koks elgesys yra tinkamas, o koks nederantis. Vaikai ėmė suvokti protėvių požiūrį į pasaulį, ugdėsi pagarbą šventais laikytiems gyvūnams ir augalams (žalčiui, ąžuolui), patyrė dalyvavimo šeimos, vaikų grupės, o vėliau ir bendruomenės kultūriniame gyvenime poreikį.
Įpusėjus „Tautinės savaitei“ – vasario 18 d., antradienį, „Pušaitėje“ surengta iškilminga vasario 16-osios šventė „MEILĖ TĖVYNEI TELPA MAŽOSE ŠIRDELĖSE“, sukvietusi per 50 tėvelių, 40 priešmokyklinukų, svečius – karius, iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies ansamblio muzikantus bei visą įstaigos bendruomenę.
Šventės programoje skambėjo „Tautiška giesmė“, žymiausių lietuvių poetų eilės ir dainos, prozos kūriniai ne tik vaikų, pedagogių bet ir tėvelių lūpomis, kuriems gyvumo suteikė kanklių, birbynės, pianino skleidžiama muzika ir pedagogių ansamblio balsai. „Pušaitės“ auklėtiniai sukosi „Valso“ ir „Polkos“ ritmu, žaidė lietuvių liaudies ratelius „Pučia vėjas“, „Gėlės žydi“, „Upytėlė teka“.
Šventės netikėtumu tapo svečių – karių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos, būrio vado pavaduotojo Genricho Kežūno paruošta autentiška viduramžius priminusi ir šiuos laikus atspindinti ekipuotės ir ginkluotės ekspozicija, kvietusi ne tik nusikelti į viduramžius, ritelių kovas, bet ir tiesiogiai prisiliesti, padiskutuoti ir išbandyti savo jėgas „Taikliosios rankos“ šaudymo rungtyje.
Nuotaikos būta žodžiais neapsakomos: vaikai vos nustygo vietoje laukdami šaudymo rungties.. O jai prasidėjus pateikė ir pačių netikėčiausių klausimų kariams; tėveliai smalsiai dairėsi į ginklų ekspoziciją, drąsindami ir mamytes pasimatuoti šalmus, palaikyti skydus, pajausti, ką reiškia būti tėvynę ginančių karių vietoje; pedagogės kukliai šypsodamosios nenuleido akių nuo iškalbingųjų, drąsą ir didybę demonstruojančių karių su atkurta XIV a. elitinių Lietuvos valdovų asmens sargybos šarvuota uniforma.
Baigiantis vaikų žaismingai vadintu „Lietuvos gimtadienio“ šventiniam laikotarpiui, vasario 20 dieną (ketvirtadienį) surengta priešmokyklinių ugdymo grupių viktorina „KĄ VADINAM GIMTINE?“.
Ji skatino mąstyti, kalbėti, drąsiai pasisakyti, aiškintis, kas yra meilė Tėvynei, kokios turi būti tikrų piliečių pareigos bei ką reiškia būti Lietuvos Garbės sargybos kariu.
Taip pat vaikai suvokė, jog „..meilė gimtinei, tai yra kaip meilė mamai, tėčiui, broliukui, sesutei, draugams”. Drąsa turi būti tokia, kaip „..kariai, ginkluota tikėjimu savo jėgomis, tauta, vienybe”. Vaikai kalbėjo, jog mūsų žemė, tai „..oras, kuriuo kvėpuojame, kur tik eini, bėgi, važiuoji – visa tai mūsų Lietuva, kurią privalu puošti, saugoti ir ginti!”
Vilniaus lopšelio-darželio „Pušaitė“ ikimokyklinio ugdymo pedagogės Vilijos Žilionytės inf. ir fotografės Rūtos Šimelionytės iliustr.
