Juokų maišelis
– Sūneli, nerodyk pirštuku. Negražu, – sako mama.
– Tai kodėl šis pirštas vadinamas rodomuoju?
* * *
– Mamyte, sapnavau, kad maudausi…
– Na ir kas ?…
– Tai gal šiandien nesiprausti?
* * *
Po ilgo nesimatymo mama sako dukrelei:
– Sublogai – viena nosis liko…
– Ar anksčiau aš dvi nosis turėjau? – nustemba dukra.
* * *
– Aš nesiprausiu.! Man to visai nereikia!
– Kodėl?
– Nutariau užaugęs būti kaminkrėčiu!
* * *
Mariukas vakare žiuri pasakėlę vaikams. Įsispoksojusį į televizorių vaiką mama paprašo nubėgti į kitą kambarį ir atnešti mažajam broliukui vystykliuką. „Gerai“, -sako Mariukas, – bet tu pasaugok, kad pasaka nepasibaigtų“.
* * *
Eimutis žaisdamas vaizduoja šuniuką ir ima laižyti grindų kilimą. Močiutė bara: „Eimuti, ką tu darai! Negalima laižyti kilimo, nes ten visokių bakterijų pilna, ir tu gali susirgti“. Po keleto dienų susirgo močiutė ir atgulė į lovą. Eimutis prieina prie jos ir liūdnai klausia: „Močiute, kilimą laižei?“
* * *
Eimutis valgo pyragą ir trupina gabaliukais. “Jeigu trupini pyragą, tai kitą kartą neduosiu“ – sako senelė.
– O trečią kartą – duosi? – klausia Eimutis.
* * *
– Kiek tau metų?
– Penkeri. O tau?
– Nežinau…
– O mergaitėmis tu jau domiesi?
– Ne…
– Vadinasi, tau dar tik ketveri.
* * *
Viešnia:
– Kokie nuostabūs tavo plaukai, mažyle.! Turbut paveldėjai juos iš savo mamos?
Mažoji šeimininkų dukrelė:
– Manau, kad esu gavusi juos iš tėčio. Pažiūrėkite, ponia, ant jo galvos neliko nė plaukelio!
* * *
Auklėtoja pasakoja vaikams apie metų laikus, jiems būdingus darbus. Staiga ji klausia:
– Kas galėtų man pasakyti, kada geriausia skinti vaisius?
– Kai šuo pririštas – atsako Jonas.
* * *
Auklėtoja sako :
– Karoli, tavo šlepetės per didelės, krenta nuo kojų. Tu gali pargriūti ir užsigauti. Ar mamytė nematavo jų tau pirkdama?
– Ne, nes mamytė į parduotuvę manęs nesiveda.
– Kodėl? – klausia auklėtoja.
– Todėl, kad mamytė pasakė, jog jai parduotuvėje uodegos nereikia, – paaiškino Karolis.
* * *
Petriukas autobuse visą laiką čiaudo.
– Gal turi nosinę, berniuk? – neiškenčia viena moteris.
– Turiu, bet mama liepė niekam neskolinti.
* * *
Mama įeina į kambarį ir mato: Petriukas, kurį ji paliko sergantį ir gulintį, šokinėja lovoje.
– Ką darai , Petriuk?
– Išgėriau vaistus. Juos reikia prieš vartojimą suplakti, o aš užmiršau….
* * *
Rytą Sigutė rūpestingai nusiprausė veidą, kaklą, ausis, rankas. Paskui išsivalė panages.
– Šiandien tikrins švarą, – paaiškino mamai.
Iš darželio mergaitė grįžo nepatenkinta:
– Visai be reikalo taip stropiai prausiausi. Švaros niekas netikrino, – pasiguodė mamai.
* * *
Karščiuojančiai Agnei padavė puodelį su liepžiedžių arbata ir sidabrinį šaukštelį.
– Še, pamaišyk, sidabras visus mikrobus užmuša.
– Tai, ką, aš turėsiu gerti arbatą su nugaišusiais mikrobais?
* * *
Parduotuvės virtinoj mergaitė pamatė didžiulį termometrą.
– Gatvė susirgo, – nusprendė ji.
* * *
– Nulipk nuo palangės. Nukrisi, būsi kuprotas.
– O kupranugaris dukart krito, kad dvi kupras turi?
* * *
– Kodėl ateini į grupę nešvariomis ausimis?
– Todėl, kad kitų neturiu…
* * *
Sauliukas ir Tomas stovi prie žirafų narvo.
– Kaip gerai, kad nesu žirafa,- staiga sako Sauliukas.
– Kodėl?
– Tokį ilgą kaklą reikėtų prausti.
* * *
Jonas su mama laukia muzikos mokytojos. Mama klausia:
– Ar nusiprausei?
– Taip.
– O ausis išsivalei?
– Vieną. Mokytojos pusėje.
* * *
Nelaikyk piršto nosyje.
– O kam tuomet joje skylutės išgręžtos?
* * *
Mama nuvedė Petriuką pas dantų gydytoją. Sūnui grįžus, mama klausia:
– Skaudėjo?
– Nė kiek.
– Bet aš girdėjau riksmą
– Tai šaukė dantų gydytoja, kai įkandau jai į pirštą.
* * *
Koks gyvūnas stipriausias pasaulyje?
– Sraigė, nes nešiojasi ant nugaros namą.
* * *
– Petriuk, šaldytuve buvo trys apelsinai, o dabar liko vienas. Kaip tai atsitiko?
– Visai paprastai, mamyte, trečiojo aš nepastebėjau.
* * *
Mama klausia mažąjį Jonuką:
– Jonuk, kam reikalingos ausytės?
– Kad gerai matyčiau.
– Negali būti, pagalvok
– Jei nebūtų ausyčių, kepurė užkristų ant akių, ir aš nieko nematyčiau.
* * *
Pedagogė klausia vaikų:
– Vaikai, kokie dantys atsiranda paskutiniai?
Justukas išrėžia :
– Dirbtiniai.
* * *
– Jonuk, negerk vandens iš balos. Jame pilna bjauriausių bakterijų.
– Nusiraminkite. Jos seniai nebegyvos. Net penkis kartus šitą balą dviračiu pervažiavau.
* * *
– Jonai! Fe, kokios nešvarios tavo rankos…
– Ėėėė. Jūs dar nematėte mano kojų!
* * *
– Tu žinai, mama, mūsų senelė didelė bailė,- sako penkiametis Jonukas.
– Kodėl?
– Kai mums reikia pereiti gatvę, ji griebia mane už rankos ir dairosi į visas puses.
* * *
Pirmokėlis išėjo į mokyklą. Visi vaikai jau parėjo, o jo dar nėra. Mama išėjo jo ieškoti. Žiūri – stovi vaikas prie kelio ir verkia.
– Ko tu namo neini ir verki?
– Tu gi , mama, liepei neiti per kelią, kol mašina nepravažiuos. O aš laukiu laukiu nuo pat ryto, ir dar nė viena mašina nepravažiavo.
* * *
Mažeikių lopšelio-darželio „Linelis“ vaikų kalbos perliukai (Užrašė auklėtojos Regina Kateivienė ir Violeta Rudzytienė)
Dominykas atėjo į darželį susiūta kakta. Per kūno kultūros pamoką Gvidas (5m.) atneša kimštinį kamuolį ir nustebęs šaukia:
– Auklėtoja, pažiūrėk, kamuolys susiūtas kaip ir Dominyko galva!
×
Mergaitės susipyko dėl supynių. Pas mane atbėga Janina:
– Auklėtoja, Evelina verkia! Ją Beatričė mušė.
Beatričė:
– Nei mušiau, nei ką. Ji šiaip sau pati paverkt užsimanė…
×
Austėja (6m.) aiškina vaikams:
– Jei nesimankštinsi, tai kai pasensi, skaudės rankas, kojas ir visą kūną.
×
Janina (6m.) pasakoja auklėtojai:
– Reikia sportuoti, kad pasveiktum. Jei nesergi, irgi reikia sportuoti, kad būtum stiprus. Mano tėtis daug sportuoja, o mama truputį, todėl tėtis stipresnis.
×
Amandas (6m.):
– Auklėtoja, per atostogas aš buvau Norvegijoje. Ten kieme su vaikais norvegais žaidžiau futbolą. Ar tu žinai, kas yra norvegai? Ne? Norvegai – tai tokie vaikai, kurie kalba angliškai.
×
Užmenu mįslę: ,,Guli lenta amžinai šlapia; nors šlapia būna, bet niekad nepūna“.
– Vaikai, primenu, kad mįslė yra apie žmogų!
– Sausa lenta, – spėja Arnas (6m.)
×
Mergaitės žaidžia virtuvėlėje. Gabija (6m.) aiškina draugėms:
– Vynuogės, kriaušės, bananai – saldūs, nes juose yra cukraus. Pupelės yra sūrios, nes jose yra druskos.
×
– Man patiktų gyventi parduotuvėje. Visko tada turėčiau ir nereikėtų nieko pirkti, – svajoja šešiametis Andrius.
×
Darželyje Ugnė neina pusryčiauti.
– Nenoriu košės. Aš mėgstu tik sausus pusryčius, – paaiškina ji.
– Aš irgi mėgstu sausus pusryčius su pienu, – sako Evelina.
Ugnė atšauna:
– Negalima su pienu, tada jie bus šlapi!
×
Ugnė pasakoja draugėms:
– Kai užaugsiu, turėsiu vieną vaiką, nes nenoriu daug gimdyti. Ir dar man nepatinka eiti į ligoninę, nes ten daug žmonių ir reikia ilgai laukti.
×
Lauke gražiai pašalo. Vaikai eina pasivaikščioti. Gvidas (5m.) nubėga į smėlio dėžę ir šūkteli:
– Auklėtoja, smėlis sukietėjo!
×
Auklėtoja klausia vaikų:
– Kas yra nesveika mažiems vaikams?
Liepa (5m.) atsako:
– Mažiems vaikams nesveika būti mažiems.
×
Aleksas (5m.) eina miegoti ir jo pagalvė iškrenta iš lovos.
– Na, kas čia tau pasidarė, gal susirgai?
×
Po ligos Austėja (5m.) ateina į darželį ir praneša auklėtojai:
– Žinok, auklėtoja, mano plaučiai buvo pilni burbulų!
×
– Man močiutė sakė, kad aš maža ligoniukė, o aš savo lovoj netelpu, – svarsto 5 metų Skaistė.
×
Smiltė (5m.) valosi dantis ir viena barasi:
– Kaip čia gali valytis dantis, jei jie visi tuoj iškris!
×
Gustė (5m.):
– Man mama sakė, jei aš valgysiu saldainius, tai sukirmysiu.
×
Martyna (5m.) dainuoja:
– Jei nori būti sveikas – tai sportuok. Sveikatos, sveikatos, sveikatos!
×
Gustė (5m.):
– Man mama nupirko vitaminų, bet jie tokie neskanūs, kad net mano Garfildas (katinas) nevalgo.
Mažeikių lopšelio-darželio „Linelis“ vaikų kalbos perliukai (Užrašė auklėtoja Violeta Rudzytienė)
Gvidas (4 m.) :
– Aš sirgau ir man skaudėjo rėmą (šoną).
xxx
Liepa (4 m.) :
– Kai aš miegu, nustoju sirgti. Kai pabundu – vėl susergu.
xxx
Estela (4 m.) :
– Mano mamytė vemia. Ji prarijo balioną, bet daktarė sakė, kad gims ne balionas, o sesutė.
xxx
– Kaip negražiai kosai, – sako mama Kiprui.
– Aš gražiai kosau. Ranka burną užsidengiu, – atsako Kipras (4 m.)
xxx
Auklėtoja klausia Mingailės:
– Ar jau pasveikai?
– Truputį.
– Kodėl truputį?
– Todėl, kad mama sakė, kad manęs nebelepins kai visiškai pasveiksiu.
xxx
Gvidas (4 m.):
– Mano tėtis serga.
Auklėtoja:
– Kas atsitiko tavo tėtei?
– Jam šonai prakiuro, – paaiškino Gvidas.
xxx
Aleks (4 m.) :
– Sveikas žmogus yra galingas!
– Kodėl tau taip atrodo? – klausia auklėtoja.
– Mano tėtė sakė, kad kai parvažiuos iš ligoninės, bus galingas.
xxx
Robertas (4 m.) :
– Kai žmogų suremontuoja, na kai pagydo, tada jis yra sveikas.
xxx
– Mes valgome daug vitaminų, nes nenorime sirgti, – sako Smiltė.
– O mes metame vitaminus lauk, – sako Skaistė.
– Kodėl? – nustemba Smiltė.
– Todėl, kad neskustos morkos yra neskanios, – paaiškina Skaistė.
xxx
Anksti rytą atėjęs į darželį Benas (4 m.) sukomanduoja:
– Na, jaunimas, judinkit savo raumenis! Mankštinsimės!
xxx
– Auklėtoja, atidaryk langą, tegul sveikatos įeina į grupę! (Nikita 4m.)
Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ vaikų kalbos perliukai
Auklėtojai kerpant išsiskiria žirklės. Klaidas (4 m.) pamatęs sako:
Aš galiu sutaisyti, nes aš vaikas taisytojas.
xxx
Urtė (4 m.) su Livija (4 m.) piešia prie stalo. Livija Giriasi, kad mama jai nupirks naują žaislą. Urtė prieštarauja:
Niekas tau nepirks žaislų, dabar krizė.
xxx
O aš ne iš pilvelio, jei pilvelyje būčiau, tai į maistą įkrisčiau.
xxx
Vaikai ruošiasi pietų miegui. Miegamajame neužsuktos žaliuzės ir šviečia saulė. Emutė (4 m.) atsigula į lovą ir klausia:
Kas man užgesins saulę?
xxx
Auklėtoja su vaikais kalba apie pavasario požymius. Kai vaikai išeina į lauką Gabija (4 m.) sako:
Auklėtoja, pavasaris sriubyte kvepia. (Kvapas iš virtuvės).
xxx
Gabija (4 m.) klausia:
Auklėtoja, tu turi mamą?
Turiu, – atsako auklėtoja.
Gabija pagalvoja, patyli, po to pareiškia:
Tai jinai sena. Kas tave mylės kai tavo mama numirs?
xxx
Livija (4 m.) ragauja valgykloje kefyrą ir sako:
Šiandien darželyje kažkokį negerą pieną vaikams duoda gerti.
Krapščiau, krapščiau dantuką ir iškrapščiau iš jo baubą.
Livija (4 m.) klijuoja darbelį Velykoms. Pabaigus pasižiūri ir pareiškia:
Čia ne gaidelį, o gaidienę man išėjo padaryti.
xxx
Livija (4 m.) vaikai ruošiasi pietauti, visi eina rankyčių plauti. Livija šaukia:
Auklėtoja, vandenėlis gęsta.
xxx
Vaikai piešia žaislus, kuriuos tikisi gauti iš Kalėdų senelio. Klaidas (5 m.) nupiešia kačiuką. Priėjusi prie jo Livija (5 m.) pareiškia:
Ką tu čia nupiešei, kaklas išsitempęs kaip žirafos, senelis nežinos ką tau atnešti.
xxx
Vladukas (5 m.) keliasi iš lovos. Auklėtoja klausia berniuko:
Vladukai, kodėl tu toks sušilęs?
Vladukas atsako:
Sušilau, kad nesusirgčiau.
xxx
Gabija (5 m.) žaidžia su Urte (5 m.). Gabija klausia:
Ar tu mane atpažinsi, kai mes užaugsime?
Urtė atsako:
Nežinau.
Gabija :
Žinok atpažinsi, nes galvos tokios pačios pasiliks.
xxx
Darvydas (5 m.) rodo auklėtojai užgautą koją ir sako:
Pažiūrėkit, man užaugo mėlynė ant kojos!
xxx
Aidas (4 m.) žiūri pro langą ir sako:
Auklėtoja, dangus juoduoja ir greitai lis.
xxx
Eva (6 m.) sako:
Aš labai laukiu vasaros, nes tada galėsime smėliuotis.
xxx
Gerda (6 m.) sako:
Tėvelis greit išvažiuos į kaimą. Tada mes su mama pailsėsim, nes jis dažnai leidžia nervus.
xxx
Ligita (6 m.) sako:
Mano mama ruošia balių.
Auklėtoja klausia:
Kokį balių?
Ligita atsako:
Ai, jau vienas šaukštą padėjo (mirė).
xxx
Vaikai žaidžia ant kilimo. Eglė (3 m. 10 mėn.) – mama, Džiugas (3 m. 1 mėn.) – tėtis, Vanesa (3 m. 3 mėn.) – vaikas. Po kurio laiko nuėjo nuo kilimo nesutvarkę žaislų.
Auklėtoja sako:
Jūsų vaikas nesutvarkė žaislų.
Eglė sako:
Žaidė ir mama, ir tėtis, ne tik vaikas.
xxx
Su vaikais kalbame apie gandrus. Rugilė (4 m. 9 mėn.) sako:
Jie pasiima su savimi žemėlapį ir žiūri, kur skristi.
Auklėtoja Karolio (3 m. 5 mėn.) po pietų miego klausia:
Kodėl neatsimerki, juk jau nebemiegi ir laikas visiems keltis?
Karolis atsako:
Nėra batareikų.
xxx
Auklėtoja vaikams prieš Kalėdas sako:
Darysim žaisliukus.
Deivis (3 m. 6 mėn.) sako:
Darysim gerą darbą.
xxx
Pijus (2 m. 4 mėn.) žiūri į knygutę, rodo į katinėlį ir sako:
Pijus! (Ant jo spintelės durelių katinėlio paveikslėlis).
Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ pavaduotojos ugdymui Aldonos Strelčiūnienės inf.
